Apie (ne)raštingumo prigimtį. Kiekybinis 5-8 kl. moksleivių rašybos tyrimas (el. knyga) (skaityta knyga) | knygos.lt

Aprašymas

Lietuvių kalbotyroje raštingumas tyrinėjamas jau ne vieną dešimtmetį. Vis dėlto tyrimų objektu dažniausiai tampa su mokykla siejamas, arba mokyklinis, raštingumas. Tai suprantama – moksleivių rašytinės kalbos duomenys itin tinkami analizei. Mokyklinių tekstų žanrinė įvairovė palyginti nedidelė, jų raiška gana šabloniška, o sąlygos, kuriomis mokykliniai tekstai rašomi, dažniausiai visiems moksleiviams vienodos, todėl gali būti vadinamos standartizuotomis: moksleiviams pateikiamos kalbinio ugdymo programą atitinkančios tos pačios arba labai panašios rašymo užduotys, joms atlikti skiriama tiek pat laiko, rašymo procesas dažniausiai prižiūrimas, o jo rezultatas vertinamas pagal iš anksto nustatytus vienodus kriterijus (tarp jų – ir atitiktį rašytinės kalbos standartui). Be to, daugelis rašymo užduočių reguliariai kartojamos. Visa tai sudaro prielaidas moksleivių rašytinės kalbos duomenis lyginti tarpusavyje ir naudoti sistemingiems raštingumo tyrimams.

Atrodytų, moksleivių rašytinės kalbos duomenų prieinamumas turėtų skatinti daugiaaspektę jų analizę, tačiau iki šiol lietuvių kalbotyroje mokyklinis raštingumas dažniausiai tyrinėjamas sporadiškai ir iš siauros bei normatyvios „klaidos“ perspektyvos – jis suvokiamas kaip gebėjimas rašyti „be klaidų“, paprastai – rašybos ir skyrybos. Tokia perspektyva kyla iš Lietuvoje įsitvirtinusios standartinės kalbos ideologijos, kurią palaiko ir stiprina ne tik gramatikos, žodynai ar rašybos mokymo vadovai, bet ir mokykliniai vadovėliai. Visuose šiuose šaltiniuose normų neatitinkantys žodžių užrašymo būdai vertinami kaip rašybos klaidos.

Šioje studijoje į rašybą žvelgiama kitaip – ne per „klaidos“, t. y. kalbinio deficito, bet per rašybos variantiškumo prizmę. Rašyba čia suvokiama kaip individualus, kalbos raidos dėsnių valdomas procesas, todėl ir „klaidos“ terminas sąmoningai nevartojamas. Normų neatitinkantys žodžių užrašymo būdai vadinami neutraliau – rašybos variantais.

Laikomasi nuostatos, kad už kiekvieno „su klaida“ parašyto žodžio slepiasi moksleivių atminties, gebėjimo sukaupti ir išlaikyti dėmesį, informacijos apdorojimo, kalbinio suvokimo skirtumai, nevienoda rašymo patirtis, motyvacija rašyti ir daugybė kitų veiksnių, o normų neatitinkantys žodžių užrašymo būdai nebūtinai yra tik taisyklių neįsisavinimo ženklai, bet ir raštingumo raidos procesų žymikliai. Toks požiūris dera su įtraukiojo ugdymo mokykloje principais, kurie pabrėžia, kad mokymosi procesas nėra vienodas, todėl moksleiviai turėtų būti ugdomi atliepiant individualius jų poreikius (Įtraukties gairės 2022), taigi ir pripažįstant individualų jų rašybos raidos tempą ir savitą rašybos raidos trajektoriją.

Studijoje aprašomas tyrimas yra kiekybinis. Jame analizuojami 5–8 kl. moksleivių rašybos dėsningumai, o daugiausia dėmesio skiriama tam, kiek šio amžiaus moksleivių rašytinė kalba atitinka nustatytas rašybos normas ir kaip dažnai neatitiktį standartinei rašybai galima paaiškinti sakytinės kalbos įtaka raštui. Kur ne kur kiekybinio tyrimo rezultatams iliustruoti pasitelkiami ir kokybinės analizės metodais išryškinti varijuojančios šio amžiaus moksleivių rašybos dėsningumai.

Tikimasi, kad šis tyrimas papildys mokyklinio raštingumo tyrimų lauką ir bus įdomus tiems, kurie ieško empiriniais duomenimis grįsto požiūrio į tai, kaip rašo moksleiviai.